Kartais, norint pagerinti tarpusavio santykius, mums tereikia nusišypsoti, geranoriškai pajuokauti. Specialistai sako, jog humoras vienas universaliausių bendravimo būdų, kuris visose pasaulio tautose suvokiamas vienodai.
Kaip galime kalbėti apie humorą, kai aplinkui tiek daug visko negatyvaus? – paklausite Jūs. O kodėl gi ne? – sukirba atsakymas. Nes būtent humoro jausmas apibūdinamas kaip gebėjimas pastebėti ir šviesesnę reiškinių pusę bei emociškai į tai reaguoti. Išties humoras, gerąja prasme, gali būti stebėtinai paveikus. Tai parodo šis, mano geros bičiulės, vadovaujamo skyriaus rytinio susirinkimo paveikslas. Tąkart darbo susirinkime kaito aistros, nepagailėta aštrių žodžių, o įtampa pasiekė aukščiausią tašką. Akvilė negalėjo pakęsti tokių situacijų, o kadangi ji buvo „alergiška“ pykčiams ir barniams, stengdavosi tokias situacijas išsukti kiek galima „maloniau“. Akvilė įvaldė humoro galią ir žinoma, stengdavosi niekada nesityčioti, nesišaipyti, bet neužgauliai su nemenka doze humoro pastebėti tam tikrus dalykus, situacijas ar savo reakciją. Jos pastebėjimai sukeldavo šypseną kolegoms, tai fenomenaliai padedavo spręsti nesusikalbėjimus darbe. „Buvau priversta išmokti kartais pasitelkti humorą, kad „nugesinčiau“ nepagrįstas aistras ar kvailą užsispyrimą darbe“ – dažnai sakydavo Akvilė. Ji tapo tarsi savotišku laidininku gebančiu išspręsti įtemptas ar net konfliktines situacijas.
Štai ir kuo puikiausias pavyzdys parodantis, jog humoras padeda geriau ir efektyviau spręsti iškilusius sunkumus.
Žmogaus gebėjimas keblumus „sutvarkyti“ humoro pagalba parodo tokio žmogaus lankstumą, jautrumą kitiems, pastabumą, gebėjimą pasinaudoti kažkokiais netikėtais sugretinimais. Humoras išties labai veiksmingas, bet jis neturėtų būti pašiepiantis, nes tai gali būti ir juokinga, ir žiauru tuo pačiu metu. Tad kiekvienas turėtume gebėti, atsižvelgiant į kitų žmonių jausmus ir galimybę „pakelti“ humorą, papokštauti taip, kad visiems būtų juokinga ir nė vienas nesijaustų pažemintas ir įžeistas. Išties, gerą humoro jausmą pakankamai sunku apibūdinti vienareikšmiškai, nes jis priklauso tiek nuo kiekvieno iš mūsų individualių savybių, tiek nuo mus supančios kultūrinės aplinkos. Tačiau juokauti linkusius žmones sieja ir keletas bendrų savybių, pavyzdžiui, mąstymo lankstumas, puikus kalbos įvaldymas, jautrumas kito žmogaus savybėms.
Humoro įtaka mums
Yra sakoma, jog juokas prailgina gyvenimą. Yra sakoma, kad jei galime juoktis, dar ne viskas prarasta. Yra sakoma, kad humoras, šypsena mums suteikia gyvenimo lengvumo. Ar žmogus turi humoro jausmą ar ne, galima spręsti pagal tai, kaip jis supranta pajuokavimus ar „pagauna“ situacijos komiškumą, ar geba pasijuokti ne tik iš kitų, bet ir iš savęs, ar supranta skirtumą „juokinga/nejuokinga“, kuris, be abejo, priklauso nuo konteksto. Beje, humoro jausmo stoka rodo nepakankamą intelektualinį žmogaus vystymąsi, pavyzdžiui, nesuvokiamas žodžių žaismas.
Svarstant apie humoro įtaką mūsų gyvenimui nederėtų pamiršti ir to, jog humoras yra skirstomas į juodą, absurdo, klasikinį. Nepaisant to kokio žanro humoras esti, kai yra peržengiama tam tikra riba, už kurios jau būna skaudu, jaučiamės pažeminti, išjuokti – tai prastas humoras. O kuomet pasišaipoma draugiškai, subtiliai, gražiai – tai yra sveika, juokaujant visada reikėtų pajausti kito žmogaus reakcijas. Humoro privalumas slypi ir tame, kad jo dėka į įprastus kasdienybės dalykus ir reiškinius galime pažvelgti kiek kitomis akimis. Juokavimo logikos supratimas ir priėmimas leidžia atsiplėšti nuo mąstymo stereotipų, suteikia galimybę įvertinti turimą patirtį bei žinias iš kitos perspektyvos. Galų gale pats humoro jausmas – nuostabus jausmas.
Kita vertus – juokiantis mobilizuojasi įvairios organizmo sistemos, stiprėja imuninė sistema, siunčiami signalai į smegenis, tada pasijaučiame kur kas geriau. Tiesa, jeigu sergama klinikine depresija – juokas ar humoras nepadės, nes šiuo atveju reikalinga kvalifikuoto specialisto pagalba. Tačiau kai jaučiamės „prispausti“ gyvenimo neretai reikia priversti save pasižiūrėti mėgiamą komediją ar spektaklį – humoras atlieka iškrovos funkciją ir emocinė įtampa, kuri kaupėsi, su juoku pašalinama. Humoras – iškrova, palengvinanti gyvenimą. Nūdien gera nuotaika įvardijama kaip viena svarbiausių puikios psichinės sveikatos sąlygų.
Kokį humoro jausmą turėsime
Kaip vystysis kiekvieno iš mūsų humoro jausmas priklauso nuo aplinkos, kultūros kurioje augame, koks humoro jausmas buvo būdingas mūsų tėvams, pavyzdžiui, jeigu šeimoje buvo suprantamas tik primityvus humoras arba suprantamas humoras tarp eilučių, „pagaunamos“ subtilios frazės, žaidimai žodžiais – didelė tikimybė, kad tokį humoro jausmą turėsime ir mes. Be to labai svarbus kiekvieno iš mūsų išsilavinimas, intelektas, kurio konstrukcinė dalis yra įgimta, o žodinė intelekto dalis vystoma kai mokomės, skaitome, atliekame tam tikras žodines užduotis, tada gebame „pagauti“ žodžių dviprasmybę, suprantame tarp eilučių – ugdomas humoro jausmo suvokimas, kuris esti įvairiapusiškas. Beje, humoro reikšmę pabrėžė ir kai kurie asmenybės teorijų kūrėjai, priskyrę šią savybę brandžios asmenybės bruožams. Jos dėka net sunkiausiomis savo gyvenimo akimirkomis galime įžvelgti teigiamų dalykų, kurie sustiprins mūsų gyvybines jėgas. Be to, sveikai iš savęs pasijuokti gali tik tas žmogus, kuris pakankamai pažįsta tiek save, tiek supantį pasaulį.
Paprastai mes mėgstame tuos žmones, kurie turi gerą humoro jausmą. Jo šeimininkai lengvai tampa bet kurios draugijos siela, nes savo žodžiais geba išsklaidyti tvyrančią įtampą, nuobodulį bei kitus bendravimui trukdančius dalykus. Nuoširdžiai besišypsantis žmogus mums siejasi su teigiamais jausmais, tada ir patys tampame geranoriškesni, atsipalaiduojame.
Geras humoras – neužgaulus
Jeigu pasišaipymas draugiškas, nepiktas tai nėra išimtinai blogas dalykas. Be abejo, tarp humoro ir pasišaipymo labai slidi riba. Kiekvienas juokaudamas matome kito žmogaus reakcijas – kaip jis nusimena, įsižeidžia, išgyvena, supyksta – tai yra to konkretaus žmogaus vadinamosios ribos, kurias peržengus humoras tampa žeminantis ir žeidžiantis. Jeigu mūsų humoras įžeidė kitą žmogų, susidariusią nepatogią situaciją galime pataisyti atsiprašydami ir pasikalbėdami. Kartais humoras savotiškai patikrina ar galime su kitu žmogumi būti draugai, bendražygiai, pažystami. Jeigu humoras nesutampa, mums yra nesuprantamas arba per lėkštas, su tokiais žmonėmis bendraujame kuo mažiau, pavyzdžiui, tik dalykinėje plotmėje. Sutampantis humoro supratimas, kaip niekas kitas, gerokai greičiau suartina žmones, tada pajuntamas sielos dvynys, kuriam juokinga tai, kas ir mums juokinga.
Šį straipsnį pritiktų pabaigti, leisiu sau įvardinti, gero humoro pavyzdžiu. Greičiausiai visi pamenate klasika tapusią komediją, o gal tiksliau būtų tragikomediją, „Likimo ironija arba po pirties“ tai puikus kūrinys apie santykius tarp lyčių ir juokingas situacijas į kurias patenka šio filmo herojai. Juokas juoku, bet tuo pačiu žiūrint šį filmą reikia „pagauti“ subtilias frazes ir žaidimą žodžiais – vien ko vertas nepamirštamasis Ipolito monologas...
Konsultavo psichologė Daiva Balčiūnienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.