Kokia streso kaina? Statistika rodo, jog kaina didelė – sumokame sveikata, šeimynine laime ir net gyvenimu.
„Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti vienoje ar keliose gyvenimo strityse.“ – taip oficialiai apibūdinamas stresas. Taigi, stresas. Ir išsamus atsakymas kodėl mes pasiduodame, vadinamai šio amžiaus epidemija, būsenai.
Civilizacijos rykštė
„Pagrindinė mūsų laikų problema ta, kad žmogus nebežino, kaip gyventi“. Jean –Michel di Falco, Frederic Beigbeder. „Aš tikiu, aš irgi ne“. Šios romano eilutės taikliai nupiešia šiandieninio žmogaus portretą, kuris, apibūdinamas kitais žodžiais, skambėtų maždaug taip: nuolatos įsitempęs, susirūpinęs, skubantis, ištisai patiriantis stresą. Būtent stresas nūdien mums prikrečia daug nemalonumų. Beje, dažniausiai stresu esame linkę vadinti pačius įvairiausius dalykus, pavyzdžiui, elementariausius nelabai malonius gyvenimo nutikimus ar tam tikrą įtampą. Iš tiesų stresas yra tam tikra organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, kurie kelia grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai, gyvybei ir sutrikdo įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Nuo streso gali kentėti bet kokio amžiaus žmonės. Net motinos įsčiose esantis vaisius nėra apsaugotas nuo streso, nes esti motinos dalis ir reaguoja į viską ką patiria mama. Vėliau, jau gimdamas kūdikis patiria stresą kada iš visiškai saugios, šiltos, įprastinės savo aplinkos pakliūna į šaltą, triukšmingą pasaulį prie kurio reikia prisiderinti. Gyvenime kiekvienas iš mūsų kasdien kartais daugiau, kartais mažiau patiriame įvairių įvykių ir sąlygų, kurias galima traktuoti kaip stresą, nes prie jų organizmas turi prisitaikyti, kad galėtų išgyventi.
Lemia tik išorinės sąlygos?
Neretai manome, kad stresą sukelia išorinės sąlygos, beje, kuomet buvo pradėta apie stresą kalbėti, pirmiausia buvo įvardijami būtent išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, pavojus, šaltis, karštis. Ilgainiui vis ryškiau pradėta įžvelgti įvairūs jausminiai, dvasiniai aspektai. Nūdien visuotinai pripažįstama, kad didelę prasmę ir esmę turi tai, kaip žmogus reaguoja į tam tikrus įvykius. Be abejo, tie patys įvykiai vieniems iš mūsų sukelia stresą, kitiems – ne. Labai svarbu kaip žmogus pats vertina konkretų įvykį, koks požiūris bei galimybės nemalonius įvykius įveikti – tai lemiantys faktoriai, kurie irgi sukelia stresą. Nemenkos įtakos turi pernelyg aukšti reikalavimai sau, tam tikras nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savo jėgomis, manymas, kad esi silpnesnis, abejojimas savo verte – tai taip pat streso šaltinis.
Stresas gali būti tiek lėtinis, tiek ūminis. Tam tikri nemalonūs, staiga nutikę įvykiai, kurie trunka trumpai, bus ūminis stresas. Pavyzdžiui, išsikvietė viršininkas, apibarė, širdis daužosi it pašėlusi, lūpos džiūsta, rankos prakaituoja. Ūmus stresas ne taip dažnai sukelia kažkokias ligas, pavyzdžiui, yra sakoma, jog plyšo širdis iš skausmo, taip atsitinka, kuomet ištinka širdies smūgis ūmaus streso metu.
Tačiau gali būti situacijos, kurios nėra ryškiai išreikštos, bet jos trunka nuolatos ir tęsiasi ilgą laiką, pavyzdžiui, įvairūs kasdieniai nemalonumai, smulkmenos, darbų gausa, rūpesčiai, skubėjimas, nespėjimas po truputį kaupiasi – taip sukuriama ilgalaikio streso būsena, kurią žmogus patiria savaites, mėnesius, kartais metų metus. Pavyzdžiui, kuomet artimasis serga sunkia liga ir jį reikia slaugyti arba patys sergame sudėtinga liga, arba jaučiamės vieniši ir izoliuoti. Ilgalaikis, lėtinis stresas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, didėja kraujospūdis, gali vystytis skrandžio opos, įvairios odos ligos, nugaros skausmai, nes yra manoma, jog neretai šių skausmų priežastimi esti ilgalaikis stresas bei įvairūs kitokie sveikatos sutrikimai. Stresas pakankamai dažnai lieka neatpažintas, nes dažnas iš mūsų apskritai esame linkę ignoruoti savo pojūčius, kol jie yra jausmų lygyje, bet kada tai pavirsta fiziniais jutimais, pavyzdžiui, skausmu, esame linkę ieškoti ligos, bet ne priežasties.
Neišvengiamas bendrakeleivis
Kaip tai bebūtų nemalonu, bet streso nė vienas iš mūsų negalime išvengti, nes jis yra natūralus gyvenimo reiškinys. Niekas mūsų negali apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ar pavojų. Tačiau neigiamų streso padarinių būtų galima išvengti arba šiek tiek sumažinti, jeigu sugebėtume padidinti atsparumą stresui.
Nepasiduokime stresui
Pirmiausia, kad stresas nebūtų nuolatinis palydovas, reikia paisyti sveiko gyvenimo taisyklių tai yra daugiau judėti, visaverčiai maitintis, teisingai ilsėtis, išmokti atsipalaiduoti bei sugebėti džiaugtis gyvenimu. Taip pat derėtų pažinti save ir savo silpnas vietas, geras būdo savybes, trūkumus, tobulėti ugdant savo gerąsias savybes, skatinant atlaidumą, kantrumą, pakantą. Be šių priemonių efektyvu įvairios reabilitacijos, meditacijos ar atsipalaidavimo terapijos, galų gale turiningas laisvalaikis, kuris padėtų atitrūkti mintimis, pakeisti aplinką irgi galėtų sumažinti nuolatinį stresą.
Efektyvi pagalba
Palytėjus ūmiam stresui, kuomet reikia kažką daryti čia ir dabar, visų pirma turėtume keisti savo mąstymą, užsiimti minčių higiena. Tai yra turėtume pradėti nuo situacijos suvokimo, autokritikos ir racionalaus įvykių vertinimo – šie dalykai padėtų nesureikšminti tam tikros kritinės situacijos svarbos. Kuomet situacija mums ne tokia reikšminga, ji mažiau sukelia streso. Pavyzdžiui, jeigu žmogus laiko egzaminą ir galvoja, kad nuo pastarojo baigties priklauso visa gyvenimo ateitis, sėkmė, laimė, toks žmogus labai jaudinsis. Tačiau jeigu į egzaminą žvelgsime kitaip tai yra svarbu išlaikyti, pereiti į sekantį etapą, o tolimesnis gyvenimas ne tik nuo to priklauso – jaudinsimės ne taip intensyviai ir patirsime mažesnį stresą. Be to reikėtų įsivaizduoti perspektyvą ir paklausti savęs, kas blogiausio toje situacijoje gali atsitikti ir dažniausiai labai blogų dalykų kasdieniškose situacijose nebūna. Taip pat gerai būtų, jeigu sugebėtume suvaldyti savo fizinius pojūčius, kvėpavimo, širdies plakimo dažnį. Kvėpuojant lėčiau, ramiau retėja širdies ritmas, tada organizmas reaguoja kitaip nei stresuojant.
Gali būti naudingas
Kaip tai paradoksaliai beskambėtų, bet kartais patirti stresą netgi sveika, nes stresas ne tik išimtinai blogi įvykiai, tai bet kokie mūsų gyvenimo įvykiai, netgi džiaugsmingi. Pavyzdžiui, pasveikstame po netikėtai užgruvusios ligos, išlaikome egzaminą, gauname ilgai svajotą darbo vietą – tai laimėjimai, bet jie priskiriami stresinėms situacijoms. Trumpalaikė įtampa gali veikti teigiamai – ji aktyvina gyvybines funkcijas, mobilizuoja, stimuliuoja, grūdina organizmą, bet jeigu kritinės situacijos dažnai kartojasi, esame nuolatos susijaudinę, nervinamės, jaučiame įtampą, susierzinimą, ilgai nerandame išeities iš susidariusios padėties, tada psichologinė įtampa tampa žalinga, sekina mūsų nervų sistemą, sukelia nerimą, depresiją, mažina atsparumą ligoms. Kiekvieno žmogaus pakeliamo streso dozė individuali.
Šio straipsnio pabaigoje pritiktų prisiminti didįjį rusų rašytoją Fiodorą Dostojevskį, kuris rašė: „Branginkite gyvenimą, saugokite sielą, tikėkite tiesa. Bet ne prieplaukos ieškokite, nes taip baisiai lengva išklysti iš kelio“.
