Kuomet šeimoje nepatenkiname savo emocinių poreikių, pradedame žvalgytis už jos ribų žmogaus, su kuriuo emociniame lygyje jaustumėmės komfortabiliai, ir dažniausiai toks žmogus atsiranda mūsų darbovietėje. Užsimezga artima tarnybinė draugystė dažniausiai tarp priešingos lyties žmonių, kuri, yra didelė tikimybė, gali tapti meilės romanu, tačiau ne visada taip įvyksta. Nes mes vieni kitiems turim būti kažkiek seksualūs, kad galėtumėme būti kaip pora, o kai nėra seksualinės traukos galime būti tik geri draugai ir nieko daugiau. Tokios draugystės užsimezga tuomet, kai kitas žmogus, už šeimos ribų, patenkina kokį nors mūsų emocinį poreikį, tada jis mums tampa labai patrauklus. Pavyzdžiui, dažniausiai darbe praleidžiame didžiąją savo laiko dalį ir jeigu atsiranda kolegė/kolega kuris yra ne tik fiziškai patrauklus, bet ir geba išklausyti, mums tai svarbu. Tada užsimezga draugystė, kuri, be abejo, ilgainiui gali transformuotis į intymius santykius, kurie dažniausiai įvyksta darbo vakarėlių metu. Be abejo, po to intymūs santykiai kartojasi, o į juos įsipainioję žmonės, abu arba vienas iš jų, gyvena dvigubą gyvenimą, dėl ko neretai sielojasi, bet nenutraukia nesantuokinių ryšių. Kuomet viskas išaiškėja tai būna tarsi savotiškas palengvėjimas, nors pasekmės esti sudėtingos. Be abejo, tenka atsakyti už savo veiksmus, galbūt net išgyventi skyrybas, o intymūs santykiai su gera drauge/geru draugu gali nuvesti į naujus, galbūt net geresnius, santykius.
Emociniai poreikiai
Visi mes turime emocinių poreikių, pagrindiniai – švelnumo, lytinio pasitenkinimo, pokalbių, sąžiningumo, atvirumo, nuoširdumo. Taip jau yra, jog vyrų ir moterų poreikiai skiriasi. Moterims dažniausiai yra svarbus švelnumo poreikis kadangi moteriai to reikia, ji švelnumą rodo vyrui, nors galbūt jam to nereikia, nes jo pagrindinis poreikis, pavyzdžiui, seksualinis. Vyras, be abejo, priima švelnumą, bet nėra toks dėkingas kaip moteris norėtų. Ji nusivilia ir jeigu sutuoktiniai nepasikalba, neišsiaiškina tokių dalykų abu pakliūva tarsi į užburtą ratą. Ir jeigu tuomet atsiranda žmogus su kuriuo smagu pasikalbėti, jaustis suprastam, įvertintam tada švelnumo poreikis yra patenkinamas už šeimos ribų. Taip atsitinka ne iš blogos valios, o dažniausiai iš nežinojimo, tingėjimo, nuslėptų pykčių, neišsiaiškinimo. Žmogus, kuris tuos poreikius patenkina, tampa mums labai simpatiškas, pamažu prisirišama prie to žmogaus. O sutuoktinis, jeigu nėra isšsiaiškinama kuris ko norėtų ir ko tikisi iš partnerio, pakankamai dažnai lieka šiek tiek nuošalyje.
Žlugusios viltys
Prieš kelerius metus gera mano bičiulė Mona išgyveno labai sunkią tarpusavio santykių dramą, kurios pačiame įkarštyje mieląją draugę man teko aplankyti. Tąsyk Mona ant sofos susisukusi į mažutėlį kamuoliuką be paliovos kūkčiodama paskutiniais žodžiais koneveikė Vytarą. Vyriškį, kuris užmezgė su ja tarnybinę draugystę, ilgainiui įgudo kartoti kaip geidžia jos, o kai ją gavo, be jokio paaiškinimo tiesiog paliko. Mona vylėsi, kad Vytaras išsiskirs su žmona ir su ja (Mona) liks amžinai, ji kūrė tobulo gyvenimo kartu planus, puoselėjo viltis, galų gale ji mylėjo Vytarą. O dabar? Viskas subyrėjo. Monai rodės, jog ji negalės ištverti darbinių susidūrimų su Vytaru, juolab, kad jie abu dirba tame pačiame skyriuje. O kolegos, ką jie pasakys? Monos galvoje minčių kumpliaračiai skriejo pašėlučiu greičiu. Ji neturėjo jėgų surasti sprendimą, galva atrodė tarsi „cementu aplieta“, o nepakeliamas skausmas vėrė širdį. Mona jautėsi tarsi pakliuvusi į spąstus, iš kurių niekaip negalėjo ištrūkti. Ji troško išnykti, atsukti laiką atgal, atsidurti kitoje šalyje, kitu laiku. Bet ji buvo čia, numesta it nereikalingas daiktas, su skaudančia širdimi...
Kad ir kaip gaudžiau mieląją draugę, bet ką tik išgyvenus tokią meilės dramą tai menkai tepadėjo. Ilgalaikėje perpektyvoje, labai tuo tikiu, Monai viskas klostysis išties palankiai. Na jos išgyvenimai, manau, kad ne taip jau retai pasitaikanti situacija. Beje, ne kartą iš vyrų teko girdėti: “man labai patiko bendradarbė, turėjau fantazijų kaip būtų įdomu su ja permiegoti. Tai įvyko. Dabar jau žinau ir daugiau nebereikia jos.“ Manau, kad moteris prieš leisdamasi į tokius santykius turėtų pasvarstyti ar išties jai to reikia, nes įvykus suartėjimui ir nutrūkus bendravimui, kaip ir atsitinka, moteris jaučiasi pažeminta, ji turi apsvarstyti kaip išsaugoti savo orumą. Bet taip įvykus pati geriausia išeitis pakeisti darbą, be abejo, nūdien tai nėra labai lengvai įgyvendinama užduotis. Pasilikus tame pačiame darbe neretai paliktąją pusę užklumpa didžiulis nerimas, depresija, abu žmonės jaučiasi tarsi spąstuose be jokio pasirinkimo. Be abejo, žmonės darbe gali susipažinti, įsimylėti, susituokti, bet tada išlieka rizika, jog santykiams nesusklosčius ir iširus santuokai arba nutrūkus meilės romanui, bus labai sudėtinga bendrauti. Bet yra pakankamai nemažai pavyzdžių, kuomet žmonės susipažino darbe, sukūrė šeimas ir jų gyvenimai visomis prasmėmis klosti puikiai.
Sumažina riziką
Nuo situacijos, kada vienas iš sutuoktinių darbe susiranda geriausią draugę arba draugą nė viena šeima nėra apsaugota. Bet keletas patarimų galėtų padėti. Sutuoktiniai turėtų įsivertinti kiekvienas savo poreikius, aptarti šių poreikių patenkinimo sprendimus ir juos įgyvendinti. Jeigu šeimoje kiekvienas iš sutuoktinių jausis pakankmai komfortabiliai, tikimybė darbe susirasti geriausią draugą arba draugę gerokai sumažėja. Taip pat šeimoje reikia nuoširdžiai ir atvirai kalbėtis. Jeigu susirandamas draugas arba draugė, kuris nekelia grėsmės šeimai tai nieko blogo, svarbu, kad nebūtų peržengta tam tikra riba.
Sprendimo būdas
Kuomet mūsų antroji pusė susiranda priešingos lyties artimą draugą neturėtume apsimesti, kad nieko nevyksta arba tapti dar geresniu draugu, nei tas kitas žmogus. Taip pat turėtume vengti skandalo, nes tai sukels dar didesnį antrosios pusės priešiškumą ir piktumą, gali išprovokuoti dar didesnį šeimos susvetimėjimą. Tokiu atveju vertėtų susimąstyti kokius sutuoktinio emocinius poreikius patenkina tas kitas žmogus ir pasistengti pačiam juos patenkinti. Taip pat naudinga kartu su sutuoktiniu aptarti susidariusią situaciją ir surasti patį palankiausią sprendimo būdą.
Konsultavo psichologė Daiva Balčiūnienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.