...

    Aistra gyventi... – du žodžiai įvardijantys visą žmogiškąją būtį. Kuomet prarandame aistringumą  mūsų gyvenimas tampa nykia abejingumo dykuma užpusčiusia paties gyvenimo prasmingumą.  

   Dabar prisiminkime senąją lotynų kalbą, kurioje žodis „aistra“  gražus ir žavingas – „passio“. Taigi, aistra gyventi. Aistra gali būti persmelktos atskiros gyvenimo sritys arba visa mūsų veikla.

  Nikos Kazantzakis knygoje „graikas Zorba“  neįtikėtinai genialiai aprašo aistrą gyventi, pamenate?: „... Kadangi nesu pasirašęs sutarties ilgai gyventi, tai nepripažįstu jokių stabdžių, kai galvotrūkčiais pradedu leistis į pakalnę. Žmogaus gyvenimas yra kelias, čia kylantis aukštyn, čia einantis žemyn. Aš jau seniai atsikračiau stabdžių ir nebijau karambolažų ...“  

   Šiuose žodžiuose visa aistros gyventi esmė – nereikia bijoti gyventi, o tuo mėgautis. Išties, juk kiekviena pragyventa diena daugiau niekada nepasikartos.

       Prieš kelerius metus, siaubingas mano gyvenimo įvykis, supurtė iki tol susikurtą pasaulėlį ir išmokė gyventi čia ir dabar, mėgautis gyvenimu. Šiuokart man įdomus pats gyvenimas ir visi jo aspektai.  Kada įvyko šis gyvenimo pervertinimas - gyventi čia ir dabar - , o ne, kaip anksčiau, vis ketinau gyventi kažkada kai vyks tas ar kitkas, gyvenimas ir visa veikla persismelkė aistra gyventi, nes tada supranti, kad gyvenimas tik akimirka ir didžiausia laimė jį gyventi, o ne būti jame ir stebėti kaip nuosavas gyvenimas eina pro šalį. Tad gyvenkite, mėgaukitės gyvenimu ir kiekvieną dieną pragyvenkite aistringai...